Search Results for: "spaudos konferencija"
Vilniuje, Lukiškių aikštėje, oficialiai atidaryta pernai geriausiomis nominuotų spaudos fotografijų paroda. Prestižinių darbų keliaujančią parodą, kurią pamato maždaug 45 mln. lankytojų visame pasaulyje, dabar gali nemokamai apžiūrėti ir sostinės svečiai.
„Vaizdavimo galia yra ne tai, kas vaizduojama, bet gebėjimas sujungti mus kaip žmones”, – tokius žymaus fotografo Timo Hetheringtono (Tim Hetherington) žodžius per oficialų parodos atidarymą citavo Nyderlandų ambasadorius Lietuvoje Žozefas Vijnandsas (Joep Wijnands).
T. Hetheringtonas ir jo kolega Chrisas Hodrosas (Cris Hondros) žuvo apsiaustame Mistratos mieste, Libijoje, kurdami reportažą apie sukilėlių kovą su režimo pajėgomis. Simboliška, jog „World Press Photo” paroda Vilniuje atidaryta Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos (ESBO), kuriai šiemet pirmininkauja Lietuva, konferencijos žurnalistų saugumo tema išvakarėse. Ši konferencija bus skirta ir nužudytam Lietuvos žurnalistui Vitui Lingiui atminti.
„Užfiksuotos liūdnos istorijos susišaukia su dar viena tragedija, kuri įvyko Lietuvoje prieš 18 metų. Pirmą kartą atsikūrusioje valstybėje buvo nužudytas vienas iš tiriamosios žurnalistikos Lietuvoje pradininkų – Vitas Lingys. Ir iš dalies šią konferenciją mes skiriame jo atminimui”, – sakė užsienio reikalų ministras Audronius Ažubalis.
Ministras ir ESBO pirmininkas teigė, kad Lietuva dabar gali didžiuotis turinti profesionalią žiniasklaidą su aukštu tarptautiniu laisvės indeksu, kurį nustatė organizacija „Freedom House”, tačiau pasaulyje dar yra daug valstybių, kur žurnalistai yra priversti tylėti, ir vienintelė galimybė fiksuoti realybę tampa teleobjektyvas arba kamera.
Tokias užfiksuotas neretai sukrečiančios realybės akimirkas galima išvysti ir sostinės Lukiškių aikštėje eksponuojamoje parodoje.
„World Press Photo” yra ne pelno organizacija, skatinanti profesionalių spaudos fotografų veiklą ir kasmet rengianti spaudos fotografijos konkursą. 2010 metų gruodžio mėnesį 5,7 tūkst. fotografų iš 125 šalių pateikė 109 tūkst. nuotraukų, iš kurių tarptautinė vertinimo komisija atrinko 65 nuotraukas ir 2011 m. gegužės 7 d. Amsterdame paskelbė 2011 metų „World Press Photo” laureatus. Konkurso laureate 1969 metais kategorijoje „Sportas” yra tapusi Antano Ališausko nuotrauka, o 1974 metais kategorijoje „Gyvenimas” pirmąją vietą užėmė Irenos Giedraitienės nuotrauka.
„World Press Photo” kasmet yra eksponuojama keturiasdešimtyje pasaulio šalių. Pirmą kartą ši paroda eksponuojama lauke.
Paroda Vilniaus Lukiškių aikštėje veiks iki liepos 3 d. Lankymas nemokamas.
Vilnius City Opera (VCO) kartu su Lietuvos valstybiniu simfoniniu orkestru ambicingiausią visų laikų savo naująjį sezoną pristatė „Plytinės“ kartodrome. Susirinkusius žurnalistus pasitiko įnirtingai lenktyniaujantys kolektyvo nariai. Vos prieš pusmetį spaudos konferenciją su baikeriais pristatę bohemiečiai įgavo tokį pagreitį, jog šį sykį patys sėdosi į „kartus“.
„Norisi daug visko papasakoti, bet jaučiu, kad neįmanoma“, – vakar spaudos konferenciją, kurios metu pristatytas OKT/Vilniaus miesto teatras penkiolikos metų veiklos jubiliejui skirtas festivalis, pradėjo režisierius ir teatro siela Oskaras Koršunovas.
Režisierius Emilis Vėlyvis, prieš maždaug aštuonis mėnesius apšaudęs lietuviškos spaudos atstovus, šią savaitę pristatė veiksmo komediją „Redirected / Už Lietuvą!“. Netradicinė spaudos konferencija su šūviais, stiklo šukėmis ir žviegiančiais paršeliais sufleravo, kad sulauksime tikros bombos. Pirmieji ir vieninteliai E. Vėlyvio ilgo metro filmai – „Zero“ (2006) ir „Zero 2“ (2010) – tai tik patvirtino.
Kodėl „zakse“? Tai vieta, kur sujungia žmones“, – šypsojosi netradicinę erdvę – Vilniaus santuokų rūmus – spaudos konferencijai pasirinkę grupės „Foje“ nariai. Nestokojant geros nuotaikos ir šypsenų, šiandien čia pristatyti spalio mėnesį Vilniuje, Klaipėdoje, Kaune ir Šiauliuose vyksiantys koncertai, kuriais Andrius Mamontovas paminės savo karjeros 30-metį.
Pirmadienio popietę Vilniaus kino teatre „Vingis” įvyko filmo „Mes už… Lietuvą!“ spaudos konferencija. Tiek filmo režisierius Andrius Lekavičius, tiek ir visa kūrybinė grupė bei aktoriais virtę Lietuvos krepšininkai, neslėpė jaudulio, kuris juos aplanko prieš būsimą premjerą.
Istorinis Europos vyrų krepšinio čempionatas („EuroBasket 2011”), vykęs 2011 metų vasarą Lietuvoje, įprasmintas ne tik krepšinio sirgalių prisiminimuose, bet ir kino juostoje. Anot filmo režisieriaus, filmo scenarijų prieš čempionatą buvo daug. Ir nors taip trokšto medalio Lietuvos krepšininkai neiškovojo, tauta jų nepasmerkė, o filmo kūrėjai pasistengė parodyti kitą šio svarbaus įvykio pusę.
Dokumentinis filmas apie vyrų krepšinio rinktinės užkulisius žada atskleisti tikruosius krepšininkų jausmus, išgyvenimus, kurie juos lydėjo viso čempionato metu. Filmo šūkis: „Trijų milijonų likimas priklauso nuo 12-os žaidėjų”. Filmo režisierius sako, kad ši frazė apibendrina visą lietuvių būseną, kai į aikštę išeina krepšinio rinktinė kovoti dėl Lietuvos garbės. „Kai vyrai žaidžia už Lietuvą, bent jau porai valandų lietuviams gyvenimas sustoja, o kokios nuotaikos bus po rungtynių, priklauso nuo aikštelėje žaidžiančių krepšininkų pastangų”, – sako filmo režisierius A. Lekavičius.
Krepšinio rinktinės treneris Kęstutis Kemzūra tikino, kad filmavimas normalaus jų treniruočių bei rungtynių eigos netrikdė. Treneriui pritarė ir į konferenciją atvykę žaidėjai Jonas Valančiūnas bei Robertas Javtokas. Vien žaidimu besirūpinantys krepšininkai prisipažino, kad jie pamiršdavo, jog aplink juos sukiojasi kameros, kurios bando užfiksuoti kiekvieną jų emociją.
Nuotaikingų siužeto nukrypimų, anot filmo režisieriaus, netrūko. Linksmieji filmo personažai, kaip ir reikėjo tikėtis, buvo broliai Darjušas ir Kšyštofas Lavrinovičiai. Režisierius pajuokavo, kad kai šie nutrauks savo krepšininkų karjerą, galėtų dirbti aktoriais.
Konferencijos metu nebuvo pamirštas ir jauniausias rinktinės žaidėjas Jonas Valančiūnas, kuris sekmadienį atšventė 20-ąjį gimtadienį gimtadienį. Šia proga J. Valančiūnui kūrybinė grupė įteikė tortą bei bilietą į išankstinę filmo premjerą. Vilniaus „Lietuvos ryto“ vidurio puolėjui, žaidžiančiam 17 numeriu, simboliškai buvo įteikta 17 vieta kino teatre.
Režisierius prisipažino, kad vienas daugiausiai jį įkvėpusių filmo personažų – treneris Kęstutis Kemzūra. A. Lekavičių sužavėjo vyriausiojo rinktinės trenerio Kęstučio Kemzūros uždegančios kalbos. Pasiteiravus K. Kemzūros, iš kur šis semiasi įkvėpimo žaidėjus įkvepiančioms kalbos, šis buvo atviras: „Nemanau, kad mano kalbos kažkokios ypatingos. Paprasčiausiai kalbu tai, kuo pats tikiu”, – teigė K. Kemzūra.
Kitas, ne ką mažiau svarbus filmo užkulisių dalyvis – vykdomasis prodiuseris Linas Kunigėlis. Paklaustas, ar rūbinėje nuolat iš paskos sekiojanti kamera netrikdė vyrų, L. Kunigėlis tikina, kad nei komandos vyrai, nei treneris K. Kemzūra griežta cenzūra neužsiėmė. „Jeigu jau būdavo kažkas tokio, išjungdavau kamerą, arba vėliau pasikalbėdavome su treneriais ir nutardavome – galima tai dėti į filmą, ar ne. Bet tokių atvejų buvo gal vienas ar du, ne daugiau“, – tikina L. Kunigėlis.
Pasiteiravus A. Lekavičiaus, kokia yra filmo kulminacinė vieta, režisierius buvo atviras: „Lietuvių pralaimėjimas prieš makedonus yra vienas iš jautriausių filmo vietų”, – pasakojo režisierius A. Lekavičius, kuris pripažino, kad ne tik nuotaikingų, bet ir graudžių scenų filmui netrūko. Nepaisant parodytų krepšininkų išgyvenimų bei ašarų, režisierius tikino, jog filmas yra su laiminga pergale, mat, Lietuvos vyrų krepšinio rinktinės kovos tęsinys – Londone vyksianti olimpiada.
Filmas apie krepšinio rinktinės gyvenimą kino teatrus pasieks gegužės 31-ąją.
Lietuvos autorių teisių gynimo asociacijos agentūra (LATGA-A) turės konkurentą. Nepatenkinti jos veiklą muzikos kūrėjai steigia naują agentūrą „Nata” ir prognozuoja LATGA-A liūdną ateitį. Tokį veiksmą, anot dainininko Andriaus Mamontovo, išprovokavo tai, jog į muzikos kūrėjų pastabas LATGA-A visiškai neatsižvelgia, o šioje organizacijoje „niekas nesikeičia ir nesikeis”, rašo lrytas.lt.
Bruzdėjimas dėl Lietuvos autorių atlygį už kūrybą administruojančios ir paskirstančios agentūros veiklos kilo pernai vasarą. Surengę spaudos konferenciją, A. Mamontovas, kompozitorius Raigardas Tautkus ir grupės „G & G sindikatas” lyderis Gabrielius Liaudanskas-Svaras pažėrė įtarimų LATGA-A. Anot jų, muzikos autorius galima pasiekia ne visi jiems priklausantys honorarai, o pačios organizacijos veikla nėra skaidri.
95 šalies autoriai pareikalavo LATGA-A vadovybės atsistatydinimo ir organizacijos veiklos nešališko audito. Jie taip pat kreipėsi į generalinį prokurorą, prašydami pradėti ikiteisminį tyrimą dėl LATGA-A veiklos.
Prokurorai organizacijos veikloje pažeidimų nerado, tačiau tai maištaujančių autorių įkarščio neatvėsino.
Į pensiją išėjus LATGA-A generaliniam direktoriui Edmundui Vaitekūnui, šių metų sausį buvo išrinktas naujas agentūros vadovas – rašytojas Jonas Liniauskas.
Muzikos autoriai neslepia, kad tai buvo paskutinis lašas, paskatinęs kurti alternatyvą – agentūrą „Nata”.
Užkulisiuose populiariosios muzikos autoriai atvirai reiškia nuomonę, jog jiems atsibodo sunešti didžiąją pinigų dalį į LATGA-A aruodą ir išlaikyti kitų meno šakų atstovus. Popmuzikos kūrėjų nuomone, dalis pinigų už jų dainų viešą atkūrimą yra perskirstomi ir atitenka kitiems LATGA-A atstovaujamiems autoriams. Be to, autoriams kliūva didelės LATGA-A administravimo išlaidos.
„Po mūsų nesėkmingo bandymo kreiptis į prokuratūrą, kad LATGA-A būtų atliktas tinkamas auditas, šis žingsnis – vienintelis likęs logiškas kelias. Laikas pakeisti netinkamą situaciją ir netinkamus valdininkus. Dabar arba niekada. Kažkas naudojasi tuo, kad mes patys ne visada pasidomime, kaip tvarkomi mūsų pinigai. Pakaks.
Kol kas „Nata” idėją palaiko šimtas populiariausių Lietuvos muzikos autorių, bet jų tikrai netrukus bus daug daugiau. Čia pereis visi pagrindiniai LATGA-A maitintojai”, – sakė A.Mamontovas, tvirtinantis, kad „Nata” steigiama, turint Kultūros ministerijos pritarimą.
Naujosios agentūros teisinę bazę kuria Gerda Leonavičienė – buvusi LATGA-A generalinio direktoriaus pavaduotoja, išėjusi iš darbo po šių metų sausį surengtų naujojo organizacijos vadovo rinkimų, kuriuose kandidatavo ir ji.
Naujos autorių teisių gynimo ir lėšų administravimo asociacijos „Nata” steigiamąjį susirinkimą žadama surengti jau kitą savaitę – vasario 22 dieną Vilniaus mokytojų namuose. Jame kviečiami dalyvauti visi muzikos ir tekstų autoriai.
Vienas iš „Miscrosoft“ įkūrėjų Paulas Allenas, bendradarbiaudamas su legendiniu Burtu Rutanu, sukūrė erdvėlaivį, kuris 2021 m. į kosmosą gabens turistus. Nuotraukos buvo paviešintos vakar per oficialią spaudos konferenciją.
Po savaitės (gruodžio 2-8 d.) į Vilnių atkeliauja filmų ciklas „Celiulioidinė uždanga: Europos Šaltasis karas kine“. Tai 1960-1974 metų kino filmų ciklas apie Šaltąjį karą. Projektą Lietuvos žiūrovams pristato „EUNIC Lietuva“, „Goethe-institut“ ir VšĮ „Kino pavasaris“. Filmai bus rodomi kino teatruose „Multikino“, „Skalvija“ ir „Pasaka“.
Po „Celiulioidine uždanga“ – aštuoni kino ekspertų Oliverio Baumgarteno ir Nikolajaus Nikitino atrinkti filmai. Juose atskleidžiamas skirtingas politinės ir socialinės aplinkos suvokimas bei interpretacija, būdinga padalytos Europos laikams. Kino kūrėjai iš Anglijos, Prancūzijos, VFR ir VDR, Rumunijos, Lenkijos, Italijos ir buvusios Čekoslovakijos skirtingais būdais bando priartėti prie šios temos, sugebėdami atskleisti stulbinamas įžvalgas apie ano laikmečio dvasios dvilypumą.
Programai pradėti buvo pasirinkta po vieną Rytų ir Vakarų filmą, kuriuose tik užsimenama apie blokų susidarymą, pasiekusį apogėjų statant Berlyno sieną. 1960 m. Vakaruose Fritzas Langas sukūrė filmą „Tūkstantis daktaro Mabuzės akių“, kuriuo buvo nutiestas kelias filmams apie agentus Europoje. 1961 m. pastačius Berlyno sieną, garsus rumunų grafikas ir animacinių filmų kūrėjas Ionas Popescu – Gopo jau pranašavo abiejų padalintų pusių paranojos piką, todėl jo sukurtas vaidybinis filmas „Pavojingoji bomba“ primena farsą, kuriame visiškai nėra dialogų, tik kartais pasitaiko bufonados (juokdarystės) elementų.
Filmų ciklas išryškins ir komiškas paraboles (prancūzų „Didžiosios šnipų gaudynės” bei italų „Toto ir Pepino išsiskyrimas Berlyne”), rimtai perteiktas niūrias ir realistiškai atrodančias scenas (britų „Šnipas, kuris sugrįžo iš šalčio“ bei lenkų „Pasimatymas su šnipu”), įtempto veiksmo kupinas pramogas (VDR pastatytas filmas „Visiškai slaptai“) bei avangardizmu dvelkiančius psichologinius personažų etiudus („Pirmyn į prarają“ iš buvusios Čekoslovakijos).
Filmų ciklas „Celiulioidinė uždanga“ jau aplankė Londono, Berlyno, Budapešto kino teatrų sales.
Projektą išsamiai pristatanti spaudos konferencija – lapkričio 28 d. (pirmadienį) 11 val., Lenkijos kultūros institute, Didžioji g. 23.
„Šį renginį pradėjome organizuoti, nes mums svarbu, ne tik kas vyksta dabar, bet ir kas bus po mūsų“, – vakar vykusią „Mados injekcijos“ spaudos konferenciją pradėjo viena iš konkurso iniciatorių Sandra Straukaitė. Ateinantį mėnesį 12 jaunų dizainerių iš Lietuvos, Estijos, Rusijos ir Italijos varžysis mados konkurso „Mados injekcija“ finale.
Penktą kartą vyksiantis viešas renginys šį kartą pasirinko kiek neįprastą aplinką – ne taip jau seniai įrengtą aktyvaus laisvalaikio centrą „Kablys“.